nuskęsti

nuskęsti
nuskę̃sti intr. K, Š; H172, R127, Sut, N, M 1. DŽ1 žūti vandenyje, prigerti: Nubėgo maudyties, kliunkt į vandenį i nuskeñdo Krš. Iš nejučių praperšo[je] nuskeñdo jis J. Par tus metus nuskeñdo trys žmonys Všv. Ir da, žiūrėk, nuskeñdę, kur moka geriau plaukt Erž. Paskuo par muno kaltybę, sakys, nuskeñdo Trš. O ta pati burbt burbt i nuskeñdusi upė[je] to[je] Brs. Trys arkliai sau ėmė šmurkš i nuskeñdo, i nebišplaukė Jdr. Nuskeñdo mergužėlė, žalių rūtų šakelė DrskD92. Tavo brolis gul nuskendęs ant jūraičių dugnelio Sch8. Viena nuskendo, antra prigėrė, trečia neišplaukė Sln. Jį žemas avinėlis pigiai perbrist, o meška pasipūtęs jame nuskęst gali DP342. Kiek aš esu šnapšės išgėręs, ta aš nuskę̃sčiau į tą klaną Plik. Ka jud[v]i ben nuskę̃stumiatav tam [v]andenė[je]! (toks keiksmas) Dr. | prk.: Į stiklelį daugiau nuskę̃sta kaip į upes Pgg. ^ Draugas dingo – skęste nuskeñdo Mrj. Šaukšte vandens gal nūskę̃sti Mžk. Jūrą perplaukęs, klane nuskeñdo NdŽ. Neskandyk kito, nes ir pats nuskęsi LTR(Mrj). | refl. N(Rg). 2. DŽ nugrimzti skystyje, pasinerti: Nuskeñdęs laivas NdŽ. Kirvis greitai nuskẽdo į gilumą marios BM212(Šd). Vakar viedras šulnin nuskendo Lš. Buvo varpas užkerėtas ir ans nuskeñdo su visu vežimu Tl. Pri krašto plaukiau, nuskendė kepurėlė RD77. Sunku yra plunksnelei vandeny nuskęsti, sunkiau našlaitėlei vargelius nukęsti LTR(Grv). Jį griaustinis užmušė, o jo dvaras te nuskẽdo LKT253(Ėr). Mašina nuskę̃s, kap užeis šiton balon Aps. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę: ir nuskendo mergelė į jūrelių dugnelį StnD5. | Išnyko. Lyg nuskendo tamsoje merginos B.Sruog. | prk.: Kap akmuo mestas in vandenį nuskęsta, tep par man žodis nuskęs (niekas nesužinos) Rš. ^ Žemė nei sudegs, nei nuskę̃s Tvr. Ėmė ir prapuolė kaip pono batai: vienas vandeny sudegė, kitas ugny nuskendo LTsV330(Trg). Kad ta Amerika ugnyj nuskęstų arba vandenyj sudegtų! Žem. 3. aptekti kuo, grimzdėti kame: Ant strėkio Marijona, šiene nuskendusi, uždususi, jėgų netekusi, griebia čia, griebia ten – nebesuspėja suminti J.Paukš. | prk.: Tu nuskęstì tūse kailiniūse, o mun vos anie sutenka Plt. 4. prk. pasinerti, pranykti: Rusvi miško pakraščiai iš lėto tamsumon nuskendo rš. Pirkioje tamsu, tylu, sakytum visi kampai, pakraštėliai nuskendo miege J.Paukš. 5. prk. įsitraukti, įnikti: Jis stengėsi dar labiau nuskęsti darbe J.Paukš. Negerai, kai žmogus per daug in tuos darbus nuskęstì Mrj. 6. prk. patekti į kokią (ppr. nemalonią) padėtį, būklę: Nesakai pačiai praudos, ba pats nuskęsì Prng. | refl.: Vargo visą amžių – nusiskendo žmogus Šts.
◊ skolosè nuskę̃sti prasiskolinti: Mes buvom skolosè nuskeñdę Dkš.
tė́vas ãksely nuskeñdęs apie nesantuokinį vaiką: Jos tėvas aksely nuskendęs I.Simon. vargañ nuskę̃sti suvargti: Skendai ir nuskendaĩ vargẽlin KlbII7(Lkm).
\ skęsti; apskęsti; išskęsti; nuskęsti; paskęsti; parskęsti; praskęsti; priskęsti; suskęsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • nuskėsti — nuskė̃sti, nùskečia (nuskė̃čia K), nùskėtė tr.; Ser išplėsti. | prk.: Jiem (vokiečiams) neduos nuskėst (daug žemių apskėsti, užimti) Db. | refl. prk.: Kokia nusiskėtusi esanti darbo dirva, kiek reikalaujanti mokslų! Db. skėsti; apskėsti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuskęsti — nuskę̃sti vksm. Výras nuskeñdo máudydamasis jūroje …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nuskendėti — intr. nuskęsti: Velyk pulsiu į upelį ir ten nuskendėsiu A1885,216. ║ nugarmėti, prasmegti: Sako, kad ant šito kalno buvusi bažnyčia žemėn nuskendėjo Lš. ║ Ser vienam po kito nuskęsti. skendėti; išskendėti; nuskendėti; paskendėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apskėsti — apskė̃sti, àpskečia (apskė̃čia K), àpskėtė tr. Š, Rtr, NdŽ; Ser apimti, apglėbti, apgaubti: Močia apskėtus laiko vaiką, kad nemuštum, nebartum, t. y. į glėbį paėmus, apsikabinus tur J. Ir apskėtė [žąselės] savo sparnais lankas LMD(Klvr). Didelė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apskęsti — apskę̃sti intr. 1. būti apsemtam: Laukai apskeñdo, bulbės pūti pradėjo Krš. Įlomė[je] bulbės apskeñdo biškį Akm. Lytotą vasarą apskeñdo rugiai, likom be duonos Varn. Tokiose pelkėse mas apskeñdę Pj. Visai apskę̃sme – tyvuliuoja vanduo aplink… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atskėsti — atskė̃sti, àtskečia, àtskėtė tr. atversti: Atskėsu knygas B. skėsti; apskėsti; atskėsti; išskėsti; nuskėsti; paskėsti; praskėsti; razskėsti; suskėsti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • attakuotas — attakuotas, a adj. (1) su attakomis: Attakuotose pelkėse gal vaikas nuskęsti Šts …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bliekis — ×bliekis (vok. Bleiche) sm. (1) 1. K balinimas, balinimo laikas: Per bliekius gerai išsisiutom (saugodami paklotus audeklus linksminomės) Klp. 2. baltiniai, balinami verpalai ar audeklai: Reikia bliekį kloti Klp. Eikit bliekio aplaistyti –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išskendėti — intr. daugeliui, visiems nuskęsti: Gyvoliai mūsų išskendės, žadam taisyti tiltuką Žem. Mūsų gyvuliai čia išskendės (po vienas kito galą gaus balose) Š, J.Jabl. skendėti; išskendėti; nuskendėti; paskendėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išskėsti — išskė̃sti, ìšskečia (išskė̃čia K), ìšskėtė tr. NdŽ; R, Q54, N, M 1. DŽ išskleisti platyn, išplėsti: Šuo puolė išskėstais nasrais rš. Ešerys išskečia dyglius – ir lydeka negali jo praryti S.Nėr. Išskėtė pirštus rš. Lig ryšio rugių pėdą išsketi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”